JURGITA JANUŠKEVIČIŪTĖ
Apie mane
Kūryba lyriška ir jausminga, nes kurdama tikiu, kad žmogų veikia ne konkretus drabužis, o jo sužadinamos asociacijos, jausmai, vizijos.

Viena į kitą nepanašios kolekcijos vienija moteriškumo interpretacijos, atskleidžiančios nuolatini kitimą, nenuspėjamumą, neapčiuopiamą paslaptį. Moteriškumo parabolė plėtojama visoje kūryboje, tačiau kiekvienąkart tai perteikiama vis kita simbolika ir stilistika: žaismingą, šviesią kolekciją pakeičia niūri, mąsli, koketišką ir provokuojančią – subtili, asketiška.
Pirmoji kolekcija Juoda ir raudona sukurta dar studijų (1991 – 1997) Vilniaus dailės akademijoje metais( įgytas kostiumo dizaino bakalauro ir magistro laipsnis), o debiutas su šia kolekcija įamžintas pasirodymu In Vogue festivalyje 1993 – aisiais. Tuomet vyko tyrinėjimai, kaip audiniui suteikti formą, intuityviai buvo komponuojama siūlių grafika, nagrinėjama, kaip spalvomis perteikti tam tikrą nuotaiką.
Kūrybinė branda išryškėjo studijų baigiamųjų egzaminų kolekcijose: kruopšti istorinio ir klasikinio kostiumo analizė ne tik įkvėpė ir suteikė techninių žinių vėlesnei kūrybai, bet ir padėjo suvokti, kur slypi riba tarp profesionalaus taisyklių laužymo ir nemotyvuotų akibrokštų. Visuomet siekiama vadovautis principu, kad drabužį vertingą daro ne tik novatoriškos idėjos, bet ir dizaino bei apdailos sprendimų sudėtingumas. Unikalų dizainą galima sukurti interpretuojant retrospektyvius mados elementus-istorinį kostiumą ar klasikinę eilutę, kuriems naują išraišką suteikia itin mėgstami minkšti, lengvi audiniai, dekoratyvios siuvinėtos detalės, subtilūs spalvų akcentai.
Drabužis privalo turėti paslaptį – tai vienas svarbiausių kūrybos bruožų. Tai gali būti ir spalvingas, ornamentiškas pamušalas, ir ne iš karto pastebima dekoratyvi siūlė, ir kruopščiai parinktas, jaukiai prie kūno prigludęs audinys. Drabužių dizainas yra panašus į fiziką ar astronomiją-tiksliai apskaičiuojamas, tačiau turintis neįmenamą mįslę.
Susikristalizavusių stilistinių akcentų ir susiformavusio braižo ženklų galima aptikti 2007-2008 m. kolekcijose. Paeksperimentavus su kailiu, oda, palmių plaušu buvo sugrįžta prie natūralių tradicinių audinių – kašmyro, vilnos, šilko, medvilnės, aksomo. Domėjimąsi vyriško ir istorinio kostiumo elementais užgožia neišsemiamos moteriškų linijų raiškos galimybės, o visų vaivorykštės spalvų ir atspalvių paletė atgyja subtilių pustonių deriniais.
Pagrindinis tikslas - suteikti drabužiui antrą dimensiją – dvasią, nuotaiką, paslaptį – nenuslopina intuityvaus pasaulinių mados tendencijų pojūčio. Vyraujančio sezono mados kryptis atspindi aktualūs siluetai, ilgiai, išraiškingi akcentai, tačiau kur kas svarbiau yra tai kas slypi po jais – autentiškas braižas. Senovės ir modernumo, emocijos ir racionalumo, įspūdžio ir jaukumo suderinamumas šioje kūryboje sukuria šiuolaikinės moters paveikslą ir pabrėžia jos propaguojamas vertybes.

Gintarė Albrechtaitė - Lingienė