SAT 2011

(sanskr. absoliučioji, amžinoji, nekintančioji būtis)

Rūbas kuria žmogų; rūbas paverčia jį karalium ar vienuoliu, šventuoju ar kaliniu. Apsisiautę, įsigaubę, susisupę jaučiamės apsisaugoję ir apsaugoti. Rūbas kaip šarvas, kaip lukštas, kuriame slypi kūnas. Rūbas kaip apsauga.

Pasaulis puolantis, besiskverbiantis, aktyvus ir įkyrus; kartais atrodo, kad iš visur nuolat plūstančios žinios užgoš ir paskandins, nespėjus susivokti ir nuspręsti, ar tikrai mums viso to reikia. Galiausiai – ko iš tiesų reikia? Bandome suprasti, kaupdami žinias, kurios retai kada virsta išmintim. Bandome dangstytis svetima išmintimi, kaip rūbu, kuris slepia tikrąjį mūsų pavidalą. Bandome dangstytis ir gintis svetimais rūbais. Bandome apsisaugoti ginančiais ženklais.

Tai, kas svetima – nukrenta, tai, kas tikra – lieka. Po rūbo šarvais lieka apsaugos troškęs kūnas, apgaubtas raminančiomis spalvomis ir taktilinėmis medžiagomis, kurias norisi čiupinėti ir glostyti. Gražus ir bejėgis. Grožis niekur nedingo, grožis dar išgelbės pasaulį.

Fotografas Visvaldas Morkevičius